rekdyti — rekdyti, rẽkdo, rẽkdė Krs, Kp žr. rėkdyti 2: Rekdaĩ ir rekdaĩ tą mažiutį be perstojo Vb … Dictionary of the Lithuanian Language
rėkdyti — vksm. Kám kiaulès rėkdai, dúok ėsti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išrekdyti — tr. kurį laiką rėkdyti: Visą dieną išrekdeĩ vaiką su tais savo lašiukais ir adatom Vb. rekdyti; išrekdyti; nurekdyti; prarekdyti; prirekdyti; susirekdyti; užrekdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
prirekdyti — tr. ilgai rėkdyti, virkdyti: Kai ateina tas kaimynų bernas, tai mūsų vaikus tik prirẽkdo Krs. | refl.: Vieni kai lieka, tai ir mūsiškiai prisirẽkdo Krs. rekdyti; išrekdyti; nurekdyti; prarekdyti; prirekdyti; susirekdyti; užrekdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
bliurbinti — bliùrbinti ( yti), ina, ino tr. rėkdyti, erzinti, pykdyti: Nebliùrbink to vaiko, užteks jau ir taip! Vkš. Kam tu jį bliùrbini, t. y. pykini J … Dictionary of the Lithuanian Language
išrėkdyti — 1. caus. 1 išrėkti 8: Išrėkdysiu iš šėtono skolą Ktk. 2. caus. 1 išrėkti 9: Buvo geras giedorius, bet jau balsą išrėkdė Rod. rėkdyti; įrėkdyti; išrėkdyti; nurėkdyti; parėkdyti; prarėkdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
klerkinti — klerkinti, ina, ino 1. caus. klerkti 1: Ką tu čia, Juozai, klerkini tą armoniką, man jau galvą skauda! Grš. Parsigabena Andrius iš miesto armoniką, kurią kas vakaras tąso klerkindamas be jokio saiko P.Cvir. | Kam klerkini špūlę, įdėk buksas! J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kliurkinti — kliùrkinti ( yti), ina, ino caus. kliurkti. 1. tr. rėkinti, virkdyti: Nekliùrkink be reikalo to mažo vaiko Vkš. 2. tr. rėkdyti (armoniką, radiją): Nekliùrkink teip labai tos armonikos, kad net ausys bijo Pln. Kažkas kaime armoniką kliùrkina… … Dictionary of the Lithuanian Language
kukdyti — kukdyti, kùkdo, kùkdė tr.; M rėkdyti, kaukinti: Kam kukdai vaiką! Ll. Kiek kukdė, cypdė, plakė nekaltai, vargino žmones Žem. Zabovą sau rado – šunis kukdyti Šauk. Kùkdomas šaukia, kiek turia galvoj balso Škn. | Garlaivis stovėjo … ant vietos… … Dictionary of the Lithuanian Language
kukinti — 2 kùkinti, ina, ino tr. 1. kirkinti: Atėjo tas balvonas ant šiaudų ir kukina merges Brs. | refl.: Jau daugiau nebeleisiu jaunų vaikių ir mergių šiaudų murdyti – anie ten tik kukinas Brs. 2. rėkdyti, virkdyti: Kam tą vaiką kùkini! Ps. | Kam… … Dictionary of the Lithuanian Language